Kadangi mano pareigos kaip ir projektų vadovas, tad beabejo domiuosi projektų vadybos niuansais ir pan. Nesenai teko dalyvauti mokymuose kuriuos vedė, manau nesuklysiu pavadinęs, LT projektų GURU Alfredas Chmieliauskas. Tikrai nemažai minčių ir idėjų ten išgirdau. Anyway… Mano giliu isitikinimu pats gyvenimas yra vienas didelis projektas, jei galima taip išsireikšti. Tad ne kurie projektų vadybos principai gali būti lengvai pritaikomi ir mūsų tame kasdieniame beprotiskai fantastiškame gyvenime. Tad keletas minčiu iš šių mokymų:

  • Niekada niekas nevyksta pagal planą. Planas yra tam, kad žinotum kiek nuo jo nukrypsti.
  • Visada šalia plano reikia turėti planą plano pakeitimui.
  • Jei susiduri su žmogumi, kuris tau kelia problemų, tai čia yra tavo, o ne jo problemą. Keisk vadybą su juo, o ne pulk kaltinti. Gali būti, kad tu jam jokių problemų nekeli.
  • Kai kurių dalykų tu negali įtakoti, tada reikia išmokti su tuo sugyventi.
  • Atsakomybė beveik visada viršija įgaliojimus.
  • Kaltų ieškojimas problemos neišspręs.
  • Patirtis tai nėra kas tau atsitinka, patirtis - tai ką tu darai su tuo kas tau atsitinka.
  • Prognozė yra sudėtingas dalykas, ypač kalbant apie ateitį.
  • Geras ekspromtas užima maždaug dvi savaites, kad jį paruošti. (Markas Tvenas)
  • No work is done untill its put on paper.
  • Gyvenime nėra teorijos, yra tik kitų bloga patirtis.
  • Jei kažkam blogai, o jis šypsosi, reiškias sugalvojo ant ko suversti bėda.

Aš su šiom mintim pilnai sutinku. Nežinau kaip jūs.

P.S. Heh ka tik pastebejau kad viską parašiau lietuvių kalba be slengo ar panašių dalykų, net pats to nejusdamas. Senstu? Prarandu savo stilių? Subrendau? Darbas paveikė? Keista…

P.S.S. su vasara :) Klausimas pamąstymui, kas geriau: ar savaitgalis prie ežero su palapinėm ar savaitgalis kurorte?

Rodyk draugams