Vienas žmogutis manes paklausė, kas tave verčia gyvenime šypsotis, kvatotis, lėkti kaip akis išdegęs?

Mano atsakymas:

atsakant i klausima tai atsakysiu taip… pats tas zinojimas, kad turi del ko lekti lyg akis isdeges ir vercia mane sypsotis, kvatotis… kaip as sakau vieni zmones gyvena, kiti egzistuoja… as stengius gyventi… gyventi - tai tureti kazka gyvenime, kakzoki tiksla, aistra… tas tikslas ar aistra gali buti kad ir senden vakare maximoj pieno skyriuje paziati varskes kara, o galbut tai tikslas po metu uzdirbti milijona, o galbut tai tikslas tapti geriausiu seneliu draugiu pensionate, o galbut prisgerti iki zemes graibymo… jis gali buti sekundes ilgumo, jis gali buti 30 metu i prieki… jis gali buti veiksmas, jis gali buti zmogus, jis gali buti daiktas, jis gali buti jausmas… vat tokiu “extraordinary” momentu gyvenime ieskojimas, ju siekimas, vykdymas ir sukelia pas mane sypsena, kvatojima… o labiausiai as sypsosiuos kai pasakodamas savo anukams ar galu gale isleisdamas paskutini kvapa galesiu sau pasakyti “as pavariau”…

O kaip jūs atsakytumet i toki klausimą?

P.S. atsakymo tekstas neredaguotas…

Rodyk draugams